Sąjūdžio aikštė

Viskas prasidėjo 2006 metais, rudenį, kai du jauni architektai Andrius Gabrys ir Laurynas Avyžius, dar studijuojantys KTU magistrantūroje, vartė „Statybų pilotą“ ir jame rado skelbimą, kuris išdidžiai ir garsiai skelbė, kad Jonavoje yra Sąjūdžio aikštė ir jai reikalinga pertvarkymo idėja. Na nieko nelaukdami sėdo už automobilio vairo ir pasileido Jonavos kryptimi.

Pririedėję prie ištaigingo balto valdiškų rūmų pastato nuskubėjo į ketvirtą aukštą, kur dar tuometinis architekto skyriaus vedėjas V. Kavaliauskas išdavė konkurso sąlygas. Gavę šį dokumentą architektai nedelsdami suskubo ieškoti Sąjūdžio aikštės. Vargais negalais rado objektą vadinama aikšte – iškart tik įvažiavus Jonavą, už tilto dešinėje pusėje. Radinio būta tokio: apie 2000 kvadratinių metrų susikraipiusių dviejų rūšių betoninių plytelių, 33 nevertingi, menkavečiai, ligoti medžiai, tuščias betoninis baseinas, architekto V. Vizbaro laikrodis – skulptūra (po šiai dienai rekonstruojamas), nugriuvęs neblaivus pilietis netoli baro-restorano „Svetainė“, ir aišku pats šio mėlynanosių traukos taško pastatas – išdidus ir pasipūtęs, net oranžinis iš didybės, apkarstytas stogeliais ir kitokiais zapisencais, pora daugiabučių gyvenamųjų namų-pionierių, menančių 1960 metus. Apsidžaiugę tokiu turtu architektai pamiršo visus stropiai išmoktus paveldosauginius metodus nutarė pasinaudoti buldozerio metodu – išrauti postsovietinę semantiką su šaknimis ir sukurti naują miesto simbolį. Taigi stvėrę baltus popieriaus lapus uoliai eskizavo. Po ilgų kančių atsirado paprasti dalykai – taškinis fontanas, kurio srovės iš grindinio gali pasiekti 6 metrus, nauja graži ir nematyta betoninė autobusų stotelė, infobox‘as (kurį, deja, savivaldybės sprendimu teko pakeisti į skulptūrą, mat kilo įtarimų, kad vieno aukšto rūdintos skardos dėžutė gali peraugti į daugiabutį ar 1000 kvadratų maximą), 130 metrų ilgio šviesos takas, dvipusis vaizdo ekranas, visą aikštę nuspręsta iškloti šviesaus granito plokštėmis, o fontaną, stotelę ir ekraną sujungti laužta tamsaus skaldyto akmens juosta, aikšę perimetru apsodinti medeliais, ir taip pridengti tapybiškus daugiabučių fasadus, šalia aikštės išdėstyti „amžinus“ granito kubų suoliukus.

Konkurentų darbai respektavo liaudžiai priimtinas idėjas: vieni laikėsi tradicinių architektūros formų, kiti ieškojo sąryšio su gamta, treti bandė atgaivinti senąsias aikštės funkcijas, ieškojo senosios semantikos apraiškų. Netikėtu garbingos architektūrinės komisijos sprendimu pergalė sausu rezultatu buvo skirta Lauryno Avyžiaus ir Andriaus Gabrio kolektyvui. 2007 metus architektai pasitiko džiugiai – sulaukę pavedimo už pirmąją vietą !

Nespėjo ateiti ir pavasaris kai buvo pradėtos derybos su Jonavos rajono savivaldybės administracija dėl techninio projekto rengimo. Iki 2007 rudens parengę ir suderinę projektą autoriai jokių žinių apie Sąjūdžio aikštės statybas negirdėjo iki 2008 vasaros, kai gerą pusmetį stalčiuose pratrūnyjęs projektas pasiekė ekspertizę. Iš ekspertizės gryžęs su pastabomis dėl kiekių patikslinimo nedelsiant buvo pataisytas ir patvirtintas. Jau rugsėjo mėnesį architektai pradėjo rengti darbo projektą, o UAB „Statva“ statybininkai lygegriačiai lupo grindinį ir kirto medžius. Ir vieną dieną prašvito dangus ir atsivėrė erdvė. Kiekvieną ketvirtadienį architektai vyko į gamybinius pasitarimus, ilgus ir alinančius, ir jei ne tuometinis UAB „Statva“ specialiųjų darbų vadovas Stasys, nestokojantis humoro jausmo, reikiamo žodžio ar rusiško jaustuko-ištiktuko, nors po vakarykščio , bet visada energingas, sugebantis rasti paprasčiausią, ekonomiškiausią statybinį sprendimą, visada su savo nuomone, būtumėm numirę iš nuobodulio…

Aikštė su dienom taisėsi, gražėjo. Sukloję inžinerinius tinklus ir radę niekur nenužymėtų vamzdynų statybininkai kibo prie estetinių-architektūrinių reikalų. Architektai taip pat nemiegojo – suko galvas dėl taškinio fontano pagrindo konstrukcijos, ieškojo kas preciziškai pagamintų betono lovius šviesos takui, mąstė kokiu stiklu uždengti tą taką ir kaip tame stikle užsirašyti savo pavardes, kartu su skulptoriumi Danieliumi Sodeika generavo skulptūros idėjas, rašė raštus savivaldybei, rangovui ir visiems suinetesuotiems asmenims ir juridiniams vienetams apie granito fizikines-mechanines savybes, betono trinkeles, „atsiradusias“ po ekspertizės pastabų, apie tai, kad skulptūra yra ne pramoninis gaminys, štampuojamas plieno gamykloje.

2009 liepos pirmąją A. Gabrys atsitiktinai patekęs į architektų namuose rengiamą darbų parodą atsiima apdovanojimą už geriausią urbanistinį projektą, tuo metu L. Avyžius siunčia Lietuvai ir kolegai linkėjimus nuo viduržemio jūros.

Taip nepastebimai ir prabėgo laikas kaip kokiam Kim Ki Duk‘o filme „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema… ir vėl pavasaris“, tik mūsų ciklas prasidėjo sekančia tvarka – Ruduo, žiema, pavasaris, vasara… ir vėl ruduo ir taip tris kartus kol atėjo aikštės pridavimo momentas…

2009 ruduo – šaudo fontanai, blizga granitas, šviečia ekranas, rajoninė spauda trimituoja (arba rašo apie išgrobstytas betonines trinkeles), vaikai bėgioja  tarp fontanų, bobutės skunžiasi dėl triukšmo,  garbinga priėmimo komisija, architektai, savivaldybės pareigūnai, meras, Stasys ir visa „Statva“ pripažįsta statinį tinkamu naudoti !

Parašyta: April 23rd, 2010
Kategorijose: projektai, realizacijos, visuomene
Tags'ai: , , ,
Komentarai: 1 komentavo.
Comments
Comment from admin - 2010/05/28 at 12:26

Dar dabar vygdomi baigiamieji laikrodžio darbai, montuojami paskutiniai suoliukai, šviestuvai…laukiam pilno aikštės išbaigimo !













moncler outlet moncler outlet online nike tn pas cher tn pas cher air jordan pas cher air jordan site officiel parajumpers pas cher parajumpers pas cher golden goose outlet online piumini moncler outlet piumini moncler outlet piumini moncler outlet piumini moncler outlet piumini moncler outlet piumini woolrich outlet piumini woolrich outlet piumini woolrich outlet piumini woolrich outlet piumini woolrich outlet air max pas cher air max 90 pas cher golden goose outlet golden goose saldi golden goose pas cher golden goose soldes chaussures de foot chaussures de foot pas cher